kelias2.jpg1saulelydis.jpgaikste.jpgbaznycia2.jpgsaulelydis2.jpg1kavarskas.jpglaikrodis.jpgisvirsaus.jpgkelias.jpg2baznycia.jpg

Joninės – koldūninės

Taip skelbė skelbimai apie šių metų Jonines, o jos Budrių bendruomenėje buvo sumodeliuotos nauju formatu. 

Pirmą dieną, ketvirtadienį, prie Budrių ežero rinkosi žvejai į varžybas pavadintas smagiu pavadinimu “ Žvejų profesionalų lyga”. Nelabai kas drįso pasivadinti profesionalu, bet devyni rimti žvejai stojo į kovą individuliai. Jiems buvo iškeltas griežtas tikslas: į krantą negrįžti be pakankamo kiekio žuvies Joninių žuvienei. Septyni žvejai vyrai ir dvi žvejės moterys kibo vilioti žuveles, o šios pasirodo buvo labai tingios. Kur čia kas kibs, kai oras įkaitęs iki trisdešimties, bet artėjant vakarui pradėjo girdėtis balsai: „Valio! pagaliau pagavau!”. Pasibaigus varžybų laikui, 9 val. vakaro, Vilmos ir Roberto Kernagių kieme susirinko gausus būrys žiūrovų, juk nejuokas, kai iš žvejybos profesionalai grįžta. Tuo metu nuolatinės žuvienės virėjos Vilma ir Birutė garsiai svarstė: „ar pagaus žvejai linų”? nes tik iš jų skaniausia žuvienė išeina. Grįžę žvejai neapsikiaulino. Pagavo jie ir linų, ir lydeką, ir spygliuotų ešerių. Septyni kilogramai bendras laimikis, o 2016 metų nominuotas žvejys profesionalas Dainius Kalibatas pagavo  beveik du kilogramus žuvies.

Penktadienis bendruomenėje prasidėjo puse keturių ryto. Pienios užtvankoje vyko įnirtingos ir rimtos žvejų varžybos: Janušava – „Saulažuvės“ klubo komanda. Žvejai traukė burtus, ejo į pažymėtas žvejybos vietas. Bet čia žuvelių tarytum nebuvo, praktiškai nieks nekibo, o kokio tik jauko žvejai nesiūlė, bet labai retai kas teužkibdavo... Tiesa trys žvejai traukė dažniau. Apie 7 val. ryto „Saulažuvės“ klubo žvejo Valentino Gudėno meškerė ėmė drebėti, pasigirdo keisti garsai. Žvejys suprato, kad kažkas čia keisto „užkibo“, o pasirodo, anties jauniklis slieką prarijo. Kilo triukšmas kaip reikiant! Antis gynė jauniklį, šis blaškėsi. Žvejai davė patarimus, kaip jį atsargiai sugauti. Viskas baigėsi gerai. Ančiukas slieką buvo nurijęs negiliai, todėl ištraukus kabliuką, jauniklis smagiai grįžo pas mamą ir ančių šeimyną, saugiai pasitraukė į meldynus.  8 val. ryto atvykęs Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas paskelbė, kad pereinamąją Joninių žvejų taurę laimėjo Janušavos komanda, o daugiausiai žuvų pagal svorį sugavo Janušavos komandos narys, kavarskietis Andrius Kuliešius.

Tą patį penktadienį 12 val. prasidėjo sveikuolių – gudruolių dviratininkų žygis “Atžalyno žiedas”. Trasos ilgis 13,5 km. Šiam žygiui programą ir teatralizuotus punktus parengė Budrių bibliotekos filialo skaitytojų komanda. Dviratininkai pirmame punkte turėjo praeiti smagių gydytojų apžiūrą. Jei pedalus kažkas mynė per greit , ar pulsas per dažnas, gydytojos duodavo visokių “smagių” vaistų, pavyzdžiui, dviratininkui Antanui net antibiotikus išrašė, nes jo veidas per daug raudonas buvo. Jau po pirmo punkto dviratininkai smagiai juokavo ką kelyje sutiko. Už trijų kilometrų laukė ūkininkas Raimondas su komandą ir visokias mįsles apie vaisius ir daržoves uždavinėjo. Trečiame punkte treneris Juozukas laukė su mineraliniu vandeniu „Vytautas” ir krepšinio kamuoliais. Krepšinio kamuolį tereikėjo įmesti į šiukšlių konteinerį, bet dalyviams sekėsi gan sunkokai… Ketvirtame punkte laukė tikra Janina su vaišių stalu, bet nieko už dyką nedalino, tačiau atsakius į klausimus galėjai vaišintis. Kai kas ir užtruko tame punkte. Startavęs pirmas, finiše buvo beveik paskutinis, bet visi dalyviai finišą pasiekė su Joninių vainiku ant kaklo arba puokšte rankoje.

Pagrindinis Joninių šventės akcentas yra laužas. Kai kas pašmaikštauja, kad Šoveniai galėtų būti rajono, o gal ir Lietuvos laužų sostinė. Dar daug kam atmintyje išlikęs didžiausias Joninių laužas, kuris buvo 14,5 metrų aukščio, o šiemet bendruomenės valdybos narys Dainius Kalibatas sugalvojęs perdengti stogą, pastebėjo, kad senoviniai apvalūs grebėstai yra per visą namą, pamatavo, o jie net dešimt metrų siekia, tai ir paaukojo Dainius savo senąjį stogą Joninių laužui ir gavosi jis antras pagal aukštį bendruomenės istorijoje. Pastatyti prireikė visų stipriausių Budrių ir Šovenių vyrų pagalbos. 8 val. vakaro svečių ant kalnelio laukė gražuolis laužas, nuostabiai kvepianti žuvienė ir daugiau, kaip dvidešimt kilogramų namuose gamintų koldūnų. Mažasis laužas užkaitino didelį puodą ir pakvipo verdami koldūnai, o jų virėjai privirė tiek, kad visiems užteko sočiai pavalgyti. Daugelis įsisuko į šokių ratelius, vaikai nurūko paparčio žiedo ieškoti, o apie 12 valandą veržliai suliepsnojo Joninių laužas, jo liepsna ir žiežirbos tokios buvo, kad daugelis aikčiojo iš džiaugsmo. Visi lyg sustirę išeidami iš šventės sakė, kad tokių nuotaikingų Joninių dar nešventė... Tad tokios Budrių bendruomenėje buvo Joninės – koldūninės!

 

Valentinas GUDĖNAS

nuotrauka 1.jpgnuotrauka 2.jpgnuotrauka 3.jpgnuotrauka 4.jpgnuotrauka 5.jpgnuotrauka 6.jpgnuotrauka 7.jpgnuotrauka 8.jpgnuotrauka 9.jpgnuotrauka 10.JPGnuotrauka 11.JPGnuotrauka 12.JPGnuotrauka 13.JPGnuotrauka 14.JPGnuotrauka 15.JPGnuotrauka 16.JPGnuotrauka 17.jpgnuotrauka 18.jpg

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Joomla templates by a4joomla