1kavarskas.jpgkelias.jpgisvirsaus.jpgbaznycia2.jpg2baznycia.jpgsaulelydis2.jpglaikrodis.jpg1saulelydis.jpgkelias2.jpgaikste.jpg

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos minėjimas

Kovo 11-osios minėjimas KavarskeKovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną, Kavarske šventiniai renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis  bažnyčioje. Po Šv. Mišių kavarskiečiai ir svečiai atėjo į miesto aikštę, kur giedant Lietuvos himną buvo iškelta Lietuvos vėliava.

Po vėliavos pakėlimo visi patraukė į  kultūros namus. Čia   susirinkusius  su švente pasveikino Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas.

Gausiais aplodismentais žiūrovai dėkojo įspūdingą koncertą šventei paruošiusiai  Egidijaus Bagočiūno vadovaujamai grupei „LIWEM 07“.

Seniūnas Šventės proga Anykščių kultūros centro Kavarsko skyriui padovanojo Kavarsko seniūnijos vėliavą.

Daugiau nuotraukų čia.

Kavarsko centrinės bendruomenės pirmininkė

Elena Kalibatienė

Budrių kaimo bendruomenė, triukšmingai išvariusi žiemą, skelbia jos pabaigą

Budrių kaimo bendruomenė, triukšmingai išvariusi žiemą, skelbia jos pabaigą

Budrių kaimo bendruomenės nariai džiaugėsi galėję paskatinti pavasarį greičiau ateiti. Kaukėti persirengėliai lankė sodybas tų, kurie gal kiek per ilgai jau užsitūnojo trobose, ir tų, kurie dėl sveikatos retai kada tolėliau už kiemo nueina… Malonu stebėti, kai, duris atvėręs ir mikliai visus kaukėtuosius nužvelgęs, aplankytas žmogus nusišypso. Vadinasi, pažino, vadinasi, pritaria skelbiamai žiniai „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“.

Triukšmaudami, juokaudami, barškėdami, dardėdami, grasinančius žiemai žodžius ir šūkius šūkaudami, persirengėliai varė žiemos demonus, budino dar šalčio sukaustytą žemę.

Vakare tradiciškai visi rinkosi prie didelio laužo ir prie įspūdingo dydžio Morės. Vėliau – vaišinimasis bendruomenės namuose ir… netikėta, bet labai maloni staigmena visoms moterims. Šiemet Užgavėnės vyko kovo 8-ąją. Kaimo vyrai nudžiugino visas moteris, įteikę joms didelį šakotį ir po tulpės žiedą. Iš viso įteikta 30 tulpių. Pavasaris atėjo į kiekvienos moters širdį. Ačiū Jums, vyrai, už malonų dėmesį!

Susėdę prie gausiai nukrautų stalų, visi vaišinosi, kalbėjosi apie kaimo aktualijas ir tai, kas rūpi bene kiekvienam: pelenų diena, gavėnia, būsima sėja, po šaltos žiemos nedidelis malkų kiekis belikęs, artėjanti Velykų šventė, sveikatos stiprinimas pavasarį…

Vakaro metu bendruomenės nariai taip pat įsitraukė į įdomią diskusiją apie tai, kur ir kokį galima būtų įrengti ekologinį taką, kad jis būtų naudingas pažintine prasme, įdomus lankytojams. Kiek stotelių sudarytų šį taką? Ar būtų galima pastatyti ir informacinius stendus? Tai bendruomenės narių ateities planai, kurie neliks pamiršti.

Kalbėta ir apie tai, koks geras jausmas, kai vis dažniau ir šilčiau šviečia saulė, apie tai, kad galima pasidžiaugti pasibaigiančia žiema. Sočiai ir skaniai pavalgius, pasilinksminus, džiugu konstatuoti žiemos pabaigą!

Kalendorinės šventės kaskart primena ir apie gamtos ritmą, ir apie žmogaus santykį tiek su savimi, tiek su gamta. Belieka laukti saulėtų Velykų, kai Budrių kaimo bendruomenės nariai rinksis į margučių ridenimo šventę.

Daugiau nuotraukų čia.

Lina DAPKIENĖ

Linksmai tradiciškos Janušavos kaimo bendruomenės Užgavėnės

Užgavėnės JanušavojeUžgavėnės – viena seniausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje. Po jų prasideda gavėnia, todėl šventės metu nevengiama daug ir skaniai pavalgyti bei iš širdies pasilinksminti prieš didįjį susikaupimo laikotarpį.

Šios progos nepraleido ir Janušavos kaimo (Kavarsko sen.) bendruomenė, surengusi tradicijomis gausiai išpuoštą žiemos palydų šventę. Dar gerokai prieš ją visus kaimo gyventojus blynų valgyti kvietė šventės šaukliai, važinėdami arklio traukiamu vežimu ir grodami liaudiškas melodijas. Kaip žinia, pasivažinėjimai – labai svarbi šios lietuvių šventės tradicija. Tą dieną ir arklius geresnius pasikinkydavo, išpuošdavo juos kaspinais, varpeliais. Buvo tikima, kad jei per Užgavėnes kuo toliau nuvažiuosi ar nueisi, tuo gražesni išaugs javai, linų pluoštas bus ilgesnis.

Užgavėnės - paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Taigi vakarop visi, nešini pačių skaniausių valgių, susirinko prie laužo, kur ir vyko šventė. Susirinkusius buvo sunku atpažinti, mat visi buvo virtę raganomis, velniais, čigonais ir kitokiais personažais – nuo senų senovės yra tikima, kuo baisesnė kaukė, tuo labiau ji atbaido piktąsias dvasias.

Užgavėnių ritualai būdavę itin dvasingi, juose atsispindėjo ypatingas žmogaus ir gamtos ryšys, pagarba Žemei. Todėl  tradicija per šią šventę pasivolioti sniege nebuvo pamiršta; žemė per Užgavėnes pati silpniausia ir žmonės, glausdamiesi prie jos, taip bandydavo jai padėti, perduoti savo gyvybines jėgas, kad ji galėtų atsibusti ir greičiau ateitų pavasaris.

Netrūko šventėje ir žaidimų, bei dainų, kurios palydėjo ypatingo Užgavėnių simbolio – Morės – deginimo ritualą. Kartu su ja sudegė visos per žiemą susikaupusios blogos emocijos ir rūpesčiai. Todėl dabar skubame ruoštis artėjančiam pavasariui, naujiems darbams, bet visų pirma – rimties laikotarpiui ir palaimingam Velykų laukimui...

Daugiau nuotraukų čia.

 

Joomla templates by a4joomla