Kavarsko lankytinos vietos

Kavarsko šaltinis (Šv. Jono Krikštytojo šaltinis arba Kavarsko tufų (suakmenėjusių klinčių) šaltinis)

Anykščių rajono Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono šaltinis. Kai kas iki šiol tiki, kad jo vanduo turi gydomųjų savybių - ypač Joninių naktį.

Dešiniajame Šventosios upės krante įsikūręs Kavarskas pelnytai vadinamas Lietuvos Šveicarija. Tačiau labiau nei gražus kalvotas kraštovaizdis lankytojus į Kavarską traukia čia trykštantis Šv. Jono šaltinis. Šaltinis nuo Šventosios upės lygio į kalno viršų savo vagą tiesia net 134 metrus. Dar prieškariu jo vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog pripažįsta,  jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.

Pagoniškoji Kavarsko šaltinio legenda byloja, jog senovėje čia stovėjo medinė pilis, kurioje gyveno kunigaikštis Kavaris. Stipruolis dėl dažnų kovų su svetimšaliais buvo praradęs regėjimą, tačiau jėgų turėjo su kaupu. Sykį pilį apsupo kalavijuočiai. Nesiryždami kautis su narsiais pilėnais, svetimšaliai juos apsupo - pasmerkė mirti iš bado ir troškulio. Kai nusilpę žmonės iš tiesų ėmė vaduotis mirtimi, Kavaris įsmeigė į žemę savo kalaviją ir pareiškė, kad tas, kam pavyks jį ištraukti, prasiveržęs pro užpuolikus privalės iš šalia tekančios Šventosios atnešti vandens. Daugeliui pilėnų nedrįstant liestis prie kalavijo, jį ištraukė jaunuolis, kurio mylimoji ką tik mirė iš troškulio. Iš žemės ištryško versmė. Jos vandens atsigėrę pilėnai įgavo neįtikimų galių, todėl lengvai nugalėjo pilį apgulusius priešus. Negana to, versmės vandeniu nusiprausęs Kavaris praregėjo. Kaip ši versmė tapo šv. Jono šaltiniu, tiksliai nežinoma. Tačiau jau seniai manyta, kad šaltinio vanduo išskirtinių gydomųjų savybių įgyja būtent Joninių naktį.

Nuo seno Kavarske švenčiami šv. Jono atlaidai. Prieškariu atvykusieji į atlaidus išbetonuotais laipteliais leisdavosi į šaltinio baseiną - kai kurie pasinerdavo į jį visu kūnu, kai kurie tik apsiprausdavo jo vandeniu. Žmonės šaltinio vandens pildavosi į atsivežtus butelius ir kaip vaistą gabendavosi namo. Beje, ir dabar daugelis, keliaudami pro Kavarską, stabteli  parsivežti šio magiško vandens namo – sako, nuostabiausia kava verdama tik jo pagrindu.

Prie šaltinio yra Šv. Jonui skirtas koplytstulpis. Šaltinį dažnai lanko vietos gyventojai ir atvykstantys žmonės, ypač gausiai per Šv. Jono atlaidus, prie jo vyksta poezijos šventės. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko miesto herbe. Švenčių dienomis Šv. Jono šaltinis ir nuostabios jo prieigos tampa masine kavarskiečių ir miestelio svečių susibūrimo vieta.

 

 

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

857 m. klebonas Aleksandras Jacevičius Kavarske pradėjo statyti dabartinę mūrinę vieno bokšto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Bažnyčios pastatas istoristinis eklektinis, dominuoja neobaroko ir neoklasicizmo elementai, su priestatėliais prie pagrindinio fasado. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi koplytėlė (XIX a. pabaiga) ir triaukštis ornamentuotas stogastulpis (XIX a. vidurys).

1909-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Kavarsko skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta – 1915 m. vokiečiai susprogdino bokštą ir padegė maldos namus. Tuo metu sudegė visi altoriai ir žuvo didžiausia bažnyčios brangenybė – stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, žinomas nuo XVI amžiaus.

Parapijiečių ir klebono Leono Špakevičiaus pastangomis bei iš Kavarsko parapijos kilusio JAV lietuvio Pranciškaus Kalibato lėšomis bažnyčia suremontuota: 1924 m. įrengti šoniniai, 1931 m. – didysis altorius, 1927 m. atstatytas bažnyčios bokštas, įkelti 3 varpai, iki tol buvę laikinoje medinėje . Bažnyčioje įrengtos dailininkės Helenos Charmanskaitės tapytos Kryžiaus kelio stotys.

1928 m. Čekoslovakijoje buvo įsigyti ir Kavarsko bažnyčioje sumontuoti dvejų manualų ir vienų pedalų 25 registrų vargonai – 320-asis Jano Tučeko vargonų dirbtuvių kūrinys. Jų originalus neobarokinis fasadas dekoruotas Šv. Cecilijos ir Šv. Dovydo skulptūromis. Tai vieni geriausių vargonų Anykščių krašte ir pirmieji vargonai Lietuvoje, kuriuose visi ženklai ir terminai įrašyti lietuvių kalba.

Kunigo Aniceto Barakausko rūpesčiu ir P. Kalibatui remiant, 1935 m. šalia bažnyčios buvo pastatyta parapijos salė, Kavarske sumontuota ir paleista pirmoji elektrinė, leidusi apšviesti parapijos pastatus, apie 1938 m. buvo pastatytas, bet nebaigtas įrengti vienuolynas, paskui naudotas kaip ligoninė.

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapija jau kelis šimtus metų priklauso Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanatui. Svarbiausia parapijos šventė yra Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, švenčiami birželio 24 d. arba artimiausią sekmadienį.

Kavarsko parapiją administravo kunigai: apie 1538 m. – Nikalojus Vaitkus, apie 1642 m. – Martynas Dževickis, apie 1674 m. – Stanislovas Karolis Januškevičius, apie 1700 m. – Vladislavas Juozas Zdanavičius, 1727-1749 m. – Stanislavas Kazimieras Nekrošius, ilgesnį laiką apie 1764 m. – Mykolas Kolyška, apie 1796 m. – Adomas Ošmianskis, apie 1800 m. – Simonas Kulieša, apie 1819-1824 m. – Martinjonas Lapinskas, 1825-1842 m. – Dionizas Antanavičius (Dionizy Antoniewicz, 1779-1842), 1842 m. pavasarį laikinai – Valerijonas Sologubas, 1842-1846 m. – Mykolas Petrusevičius (?-1846), 1846-1853 m. – Juozas Volskis, 1853-1879 m. – Aleksandras Jacevičius, 1879-1883 m. – Pranciškus Idzelis, 1883-1915 m. – Petras Legeckas, 1916-1918 m. – Juozapas Kvietkauskas, 1918-1930 m. – Leonas Špakevičius, 1930-1947 m. – Anicetas Barakauskas (1940-1941 m. jam talkino Kavarsko vikaras Eduardas Simaška), 1947-1975 m. – Valerijonas Kekys, 1975-1983 m. – Albertas Perminas, 1983-1990 m. – Jonas Babonas, 1990-1998 m. – Izidorius Butkus, 1998-2000 m. – Alfonsas Svarinskas, 2000-2002 m. – Algimantas Keina, 2002-2016 m. – Norbertas Martinkus. Nuo 2016 m. Kavarsko parapijos klebonas yra Nerijus Vyšniauskas.

 

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais 10, 12 val.
Pirmadieniais nėra, Antradieniais 18 val.
Kitais šiokiadieniais 17 val.
Šeštadieniais 10 val.

Klebonas – kun. teol. dr. Nerijus VYŠNIAUSKAS
Šaltinio g. 14, Kavarskas, 29260 Anykščių r.
Tel. (381) 55 284, mob. 8 682 60006

 

 

 

Kavarsko mažoji Hidroelektrinė

Kavarsko mHE – tai visiškai automatizuota, viena moderniausių iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių mažųjų hidroelektrinių, pastatyta 2002 m. ant Šventosios upės Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje. Jos galia – 1000 kW. Hidroelektrinė per metus pagamina 6,5 mln kWh elektros energijos.

Konsultuojantis su specialistais iš Prancūzijos,  statant Kavarsko hidroelektrinę buvo  įrengtas žuvitakis, kainavęs 12 proc.  visos elektrinės statybos montavimo darbų vertės. Sėkmingai įrengus žuvitakį buvo nutiestas prieš 50 metų užkirstas žuvų kelias į nerštavietes, leidžiantis į Šventosios aukštupį sėkmingai pakilti neršiančioms žuvims.

Joomla templates by a4joomla